1866 m. birželio 6 d.
Šiaurėje matomi aukšti granitiniai kalnai, tačiau juos užstoja medžiai, nors jų lapija ir skysta.
Išėję iš Mekosi (Mekosi) kaimo, šalia išdžiūvusios upelio vagos sutikome vergų supirkėjų grupę. Jie papasakojo, jog nupirko du vergus, tačiau šiedu nuo jų pabėgo. Kartu jie pasiūlė mums prie jų prisijungti (keliauti kartu). Malonus, bet neviliojantis pasiūlymas.
Nukeliavome toliau, link Makočeros (Makochera), kuris šio krašto vyriausias vadas, kaimo. Pasirodė, jog tai linksmas žmogus, bet ne itin malonios išvaizdos, nežiūrint jo geraširdiškos šypsenos. Jo kakta žema, su giliomis raukšlėmis, priplota nosis, kuri primena asirietiškas, didelė burna ir laibas kūnas. Jis skundėsi mačingais (Machinga) – Vaijau gentimi (Waiyau tribe) į šiaurę nuo jo ir Rovumos.
Kaimas 11° 22' 49" pietų platumoje. Upė apie 2' į šiaurę ir praėjus Ngomaną. Makočera buvo dramblių medžiotojas.
Aš laukiau kelias dienas, kol ateis atsilikę Nasikos vaikinai, nors mums maisto pavykdavo gauti nuo čia nutolusiuose vietose ir už aukštą kainą.
---------------
V.p.: tai kas neįėjo į anglišką 1874 m. leidinį, bet įdomesnio buvo D.L. dienoraštyje.
Sausos upės vaga vadinama Sangesi (dabartinė Tanzanija). Šalis akmeninga, bet visur kur galima, įdubos ir lomos – įdirbtos. Taip pat čia yra ir daug geros medienos. Sangesi smėlėtoje vagoje sutinka 2 prekiautojus, po valandos ir ¼ greito ėjimo, tačiau be užuominos, kad sutiktieji vergų pirkliai. Po susitikimo vyrai per 2 su ketvirčiu valandos labai greita žingine nuėjo 7 mylias ir jie pasiekė Makočeros kaimą. Makočera skundėsi, kad Vaijau gentis, esanti šiaurėje, grobsto (vagia) jo žmones. Nors pridūrė, jog jei D.L. nueis iki Vaijau, tai jie skųsis juo ir dėl to pačio. Jis aiškino, kad jam reikia daugiau audinio, tačiau, kai D.L. paklausė, kodėl jam pačiam nepasisodinus medvilnės, šis atsakė, jog tam reikia įdėti per daug darbo, todėl jo nenori, kai tuo tarpu prekyba vergais paprastesnis užsiėmimas.
Apie koordinates ir medžius, ir kalnus, ir, kad Makočera dramblių medžiotojas - nieko nėra, o apie Nasikos berniukus kalbama 7 dienoje.
--------------------------------
1866 m. birželio 7 d.
Havildaras, Abrahimas ir du sipajai prisijungė prie mūsų, tačiau Ričardas, tarnas iš Nasikos, atsiliko – jis labai nusilpęs. Aš pas jį nusiunčiau tris žmones su reikiama pagalba, kokią tik galėjau duoti. Sipajai kai kada bando įtikinėti, jog jie negali keliauti tolyn, bet tai tik nenoras susidurti su sunkumais. O aš turiu eiti pirmyn, nežiūrint eis jie ar ne, nes čia neįmanoma gauti maisto. Tad sipajams nusiunčiau audinio ir planavau išeiti 8 dieną, tačiau išvakarėse suvalgėme visas maisto atsargas, tad teko siųsti dvi grupeles, kad šie apieškotų viską aplinkui. Įsakiau mokėti bet kokią kainą, kad tik gautume maisto.
Bergždžiai bandžiau įkalbėti Makočerą, kad šis duotų jų poezijos pavyzdį. Jis bijojo: nei jis, nei jo protėviai dar niekada nematė anglų. Jis mano, jog Dievas yra piktas, nes šis žudo daug žmonių. Jei dr. Rošeris pro čia ir keliavo, tai, matomai – kaip arabas, nes apie jį niekas negirdėjo.
-----------------------
V.p.: tai kas neįėjo į anglišką 1874 m. leidinį, bet įdomesnio buvo D.L. dienoraštyje.
Rovuma nuo Makočeros 2' į šiaurę. Neatėjo 2 berniukai iš Nasikos, o maisto išsiuntė 2 šupnagus į Metabą ar Metavą (Metaba or Metawa). Jokio maisto negali čia gauti ir gali tik šaudyti balandžius ar perlines vištas.
Taip pat užsiminta, kad D.L. neslepia, kad žino, jog sipajai, nepaisydami Bombėjuje gauto įsakymo, bandė papirkti Ali ir pasišalinti. Taip, pat, kad pas sergantį Ričardą į rytus nuo Ngomano išsiuntė Simoną, Rubeną ir Mabrukį su arbata, cukrumi, flakonu spirito, chininu ir trupučiu duonos miltų ir sorgo miltų.
Taip pat rašo, jog paskutinis kupranugaris krito Ngomane, jog pučia stiprus pietų vėjas, kuris nuo 5 iki 7 dienos neša debesis, lietų ir šaltį.
Taip pat čia pateikiamos koordinatės, kurios leidėjo perkeltos į 6 dieną.
---------------------
Praleisti 8 dienos įrašai. Iš esmės nieko ypatingo, prie 7 dienos prilipinta paskutinė pastraipa ir yra paimta iš šios dienos. Pažymėtina, tik, kad Musa iš Metabos kaimo parsinešė maišą sezamo, kuris yra labai maistingas ir tinkamas išsaugoti jėgas, o Suzis gavo mažesnį krepšį iš Makočeros, kuris sakosi, jog jo tėvai iš Makoa šiaurės rytuose.
---------------------
1866 m. birželio 9 d.
Išėjome ir nuėjome per tokį patį mišką, kaip ir anksčiau, tačiau judant tolyn į vakarus, pamažu kylame ženkliai aukštyn. Mes sutikome dideles mases granito arba sianito, nuo kurių paviršių buvo nutrupėję dideli gabalai. Granitas apaugo žole ir krūmais, kurių stiebai panašūs į tarsi kokias papuošimui skirtas žvakes. Ši augmenija kalnams priduoda šviesiai pilką atspalvį, o visiškai statmenuose paviršiuose matosi juodi plėtmai. Už dešimties mylių šios uolos atrodo kaip melsvos. Žemė čia, kaip taisyklė – tvirta, akmeninga, bet padengta augmenija. Kai žiūri iš viršaus, matosi, jog žolė auką atskirais kuokštais ir labai panaši į Kalachario žolę. Ant aukštesnių vietų auga ir medžiai. Čia gausu sandalo medžio, iš kurio gaminamas audinys. Visur daug gerų medžių, tačiau dauguma žemaūgiai. Tik vienas kitas užaugęs daugiau 30 pėdų.
Naktį praleidome šalia pusapvalės Ndžango (Njeñgo) kalvos. Rovuma teka visai greta kalno, bet po to nuo jo atitolsta ir dingsta tarp didelių granito masyvų.
11° 20' 05" pietų platumos.
-------------------
V.p.: tai kas neįėjo į anglišką 1874 m. leidinį, bet įdomesnio buvo D.L. dienoraštyje.
Išvykstant iš Makočeros kaimo, išvardinti nešikai, kas ką neša:
Arimome – ryšulys;
Dogolo – ryšulys;
Nampanyue - ...;
Ntangaria - sezamas ir karoliukai;
Ntakosijos – ryšulys;
Ibela - didelis ryšulys;
Kabangola – ryšulys;
Chiaola - raudonos spalvos karoliukai;
Kapolo - kava ir krepšys;
Likiandos – ryšulys;
Mandumbos – ryšulys;
Malota - karpių (žuvies) krepšys;
Mangozi – ryšulys;
Mohaka – stambaus parako ryšulys;
Lipandulos - įrankiai ir burė;
Chipungwa - parako dėžutė
Monyau - miltai ir cukrus
Paola – karoliukai;
Ntumbati – parako dėžutė;
Mavnda – ryšulys;
Masanyelo - ryšulys
Chiomba - arbatos dėžė ir ryšulys.
Toliau pažymėtina, kad per skurdų mišką jie žygiavo 3 valandas, visas kitas aprašymas beveik atitinka, išskyrus, kad nėra palyginimo su Kalachario, o žolė auga kuokštais. Priėjo labai didelę granitinę uolą, kuris vadinama Lokolo ir yra apie 200 pėdų aukščio.
Musė cėcė įkando mului ir veršiui. Iš viso keliavo 5 valandas (4 ½ + ½ = 5 hours). Praėjo neseniai mirusį žmogų. Manoma, kad mirė iš bado. Jie praėjo pro dvi kalvas – Ngandango (Ngandango) rytuose ir Ndžengo vakaruose, kuris granitinis, o jo pagrindą dengia šviesiai pilkai žalia žolė (augalas). Toliau, už 7500 jardų į pietus, ant kavos lygumos auga keli medžiai apie 700 pėdų aukščio.
Apie nakvynę prie Ndžengo nekalbama.
----------------------------
1866 m. birželio 10 d.
Labai sunkus perėjimas per tokią pačią vietovę. Nesimato nė vienos gyvenamos vietos. Praėjome pro mirusio kūną. Sako, jog jis mirė nuo bado (v.p.: paimta iš 9 dienos). Tarp Makočeros (Makochera) ir Ngozo, nėra nė vienos tekančios upės. Vandenį dažniausiai išgauna kasdami išsekusios upės vagą. Mes net kelis kartus kirtome tokias išdžiūvusias vagas. Kai kada jose teka silpnas ir lėtas upeliukas ar mažutė srovelė. Įtariu, kad vietiniai, kai čia kitu metų laiku visiškai išdžiūsta, gali vandenį gauti tik iš Rovumos. Pirmasis ženklas, kad mes artinamės prie malonių apgyvendintų vietų, buvo sutikta moteris, kuri sėmė vandenį iš šulinio. Aš ėjau nuošaliau nuo kitų. Moteris, paduodama man vandens atsiklaupė – tokie čia papročiai – ir ąsotį ištiesė laikydama abejomis rankomis.
Iš tiesaus kelio mane išmušė vienas iš nešėjų, kuris susipainiojo, nors Ngozo kalnas buvo gerai matomas nuo rytinių aukštumų per kurias ėjome.
Išgirdusi, jog mes ateiname, pabėgo arabų grupelė. Jie nepasitiki anglais ir toks jų elgesys kelia mūsų autoriteta čiabuvių akyse.
Mes 11° 18' 10" pietų platumos.
----------------
V.p.: tai kas neįėjo į anglišką 1874 m. leidinį, bet įdomesnio buvo D.L. dienoraštyje.
Atitinka dienos aprašymą. Galima pridėti, jog žygiavo 4,5 val., o pats D.L. mini, jog ėjo labai pavargęs, nes nebuvo valgęs nuo vakar vakaro.
Toliau 4 punktai, kurie matomai tėra ne kelionės pastabos, o tiesiog atmintukai.
1) Matamba – 1 diena poilsio. Vadų vardai yra Kambuire = Kambuire (Namalo) (Makval). Arabų maistas;
2) Machinga Mtarika (v.p.: kai mačinga – tai etninė grupė, o Mtarika – kaimo pavadinimas) – ryžiai. 4 Laisvadieniai (Masusa į šiaurę nuo Mtarikos – ten yra maisto);
3) Čekapotvė (Chekapotwe – kaimas) – miegas, turi maisto;
4) Mataka (miestelis) – Moyar Melolo (kaimas) – apleistas (suniokotas) maždaug prieš dešimtį dienų.
------------------------
1866 m. birželio 11 d.
Mūsų nešikai atsisako toliau eiti, nes bijo, jog jiems grįžtant atgal pro čia, jie gali pakliūti į vergų pirklių rankas.
---------------------------------------
V.p.: tai kas neįėjo į anglišką 1874 m. leidinį, bet įdomesnio buvo D.L. dienoraštyje.
Iš visos dienos užrašo, paimtas tik šis sakinukas. Tuo tarpu D.L. papildomai rašo, kad šiuo metu pagrindinis sunkumas kyla dėl bado. Visos kalvos yra suapvalintos aptrupėjusio granito kalvos, ant kurių auga pilki žoliniai augalai. Mabvinas (neaišku ar žmogus ar kaimas) yra netoli Ngozo. Arabų vergų pirkliai pirko maisto Metaboje, o čia prie Ngozo, mes jo negalime nusipirkti net su geriausiais audiniais. Žmonės gerai ginkluoti dėl prekybos vergais. Moterys nešioja puikius karoliukus, kuriuos mes jiems atidavėme už sorgą. Tai buvo didelė kaina. Nešikai baiminasi, jog grįžtant šio kaimo žmonės juos ir pagrobs į vergiją ir parduos pirkliams į Zanzibarą.
----------------------------
1866 m. birželio 12 d.
Sumokėjau nešikams ir samdysiu čionykščius.
Mane aplankė garbus žmogus vardu Makaloja arba Impandė (Makoloya, or Impandé). Jis norėjo užduoti kelis klausimus: kur aš keliauju ir kiek laiko praleisiu kelionėje. Jis buvo sutikęs žmogų iš Ibo ar Vibo (Ibo, or Wibo) ir iš jo girdėjo apie Bibliją, storą knygą, į kurią dažnai kreipiamasi.
----------------------------
V.p.: tai kas neįėjo į anglišką 1874 m. leidinį, bet įdomesnio buvo D.L. dienoraštyje.
Nešikai su kuriais atsiskaitė, buvo iš Makočeros (Makocheros). Sprendžiant iš surinktos informacijos, nėra galimybės nėra galimybės apeiti Nyasą (Nyassa arba Malavio) iš šiaurės. Šį kelią, kurį vadino Ndilda arba Mdila (Ndila ar Mdila) uždarė masitu. Taip pasakojo protingas žmogus, kuris pasakojo, jog Rovumos ištakos yra kriokliai ir slenksčiai tarp kalnų, netoli Nyasos.
Apie Makoloją šioje dienoje D.L. nieko nerašo. Apie jį parašyta 13 originalo dienoje.
----------------------
1866 m. birželio 13 d.
(v.p.: leidinyje dalis teksto atkelta iš birželio 5 dienos, o dalis iš dar anksčia ir kažkiek dubliuoja vertėjo kitas pastabas, tad, kažkuria prasme dubliuojasi su tekstu pastabose prie šios ir prieš tai buvusių dienų)
Atėjo Makoloja (Makoloya) su savo žmona ir atnešė šiek tiek grūdų. Jis pasakė, jog tėvas jam pasakojo apie Dievą, bet tik tiek, kad jis egzistuoja ir nieko daugiau.
Ženklai ant vietinių gyventojų kaktos ir kūno skirti priduoti grožiui šokant. Matomai tai kažkas panašaus į heraldinius ženklus: pagal tatuiruotę jie skiria kokiai genčiai ir giminei priklauso žmogus. Matambvės ir makondžių tatuiruotės arba „tembo“ (The tattoo or tembo) iš upės aukštupio, labai panašios į senovės egiptiečių piešinius. Tai banguotos linijos, kuriuos pas senuosius egiptiečius reiškė vandenį, o taip pat yra į kvadratus panašūs piešiniai, kurie įrėmina medžių ir sodų simbolius. Matomai tai rodo, jog kažkada jie gyveno šalia Rovumos krantų. Sūnus paveldi tatuiruotę iš tėvo ir tokiu būdu jos eina karta iš kartos, nors pati prasmė jau senai užmiršta.
Tuo tarpu Makoa tatuiruotės piešiniai vaizduoja mėnulį arba priešpilnį, o jie patys sako, jog tai tik ornamentas. Jie į įpjovą įtrina kažkokią mėlyna substanciją (man sakė, jog tai medžio anglis) ir piešinys tampa iškilus, ypač gerai matomas pas žmones su šviesesne odos spalva, kurių, be kita ko, labai daug.
Makombės ir matambvės žmonės nudildo priekinius dantis, o mečingos (Machinga) ir veijanos (Waiyan) žmonės išsimuša po vieną priekinį viršuje ir apačioje.
--------------
V.p.: tai kas neįėjo į anglišką 1874 m. leidinį, bet įdomesnio buvo D.L. dienoraštyje.
Tuo tarpu dienoraštyje, prie birželio 13 dienos, yra tik šis įrašas:
„Apsilankė Makoloya ar Impandola – jis nori susirasti draugų, o kai grįšime, jis turės mums duoti maisto. Jis uždavė keletą klausimų – yra girdėjęs apie Bibliją.“
2020-10-16
Pastaba: toliau, 14-15 ir kitos dienos sukeistos, bet tai jau kitame blogo „įdėjime“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą