2020 m. rugpjūčio 28 d., penktadienis

Deividas Livingstonas Centrinėje Afrikoje. Nuo 1866-01-28 iki 1866-02-18.

 


Deividas Livingstonas Centrinėje Afrikoje nuo 1865 m iki mirties

 I tomas

(1866-1868)

 

Paskutinės gyvenimo akimirkos ir kančios užrašytos
Horacijos Valerio pagal Chumos ir Susi liudijimus
Dienoraštis dviejų dalių
Džonas Murėjus, Albermarlio g., Londonas
1874 m.

________________

AVID LIVINGSTONE,
IN CENTRAL AFRICA,
FROM 1865 TO HIS DEATH.
CONTINUED BY A NARRATIVE OF HIS LAST MOMENTS AND SUFFERINGS,
OBTAINED FROM HIS FAITHFUL SERVANTS CHUMA AND SUSI,
BY HORACE WALLER, F.R.G.S., RECTOR OF TWYWELL, NORTHAMPTON.
IN TWO VOLUMES.—VOL. I.
[1866–1868]
WITH PORTRAIT, MAPS, AND ILLUSTRATIONS.
LONDON:JOHN MURRAY, ALBEMARLE STREET.
1874

________________________________________________________

  I dalis.

Pastaba. XIX a buvo įprasta rašyti trumpas dalies santrumpos. Ta maniera tikriausiai gerai pažįstama senojo vertimo Žiulio Verno gerbėjams. Iš esmės, šios santrumpos arba akcentų kratinys, neduoda jokios pridėtinės vertės (pavyzdį pridedu) ir nerašytas dienoraščio autoriaus, tad aš prie jų negaišiu laiko, o štai pavyzdį pridedu – manau skaitovas sutiks su manimi, jog tai pertekliniai priedėliai.

Pavyzdys.: „Chapter I. Arrival at Zanzibar. Hearty reception by Said Majid, the Sultan. Murder of Baron van der Decken. The slave-market. Preparations for starting to the interior. Embarkation in H.M.S. Penguin and dhow. Rovuma Bay impracticable. Disembarks at Mikindany. Joy at travelling once more. Trouble with sepoys. Camels attacked by tsetse fly, and by sepoys. Jungle sappers. Meets old enemies. The Makondé. Lake Nangandi. Gum-copal diggings.“

 ZANZIBARAS.

(v.p.: Zanzibaras, o tiksliau – Zanzibaro archipelagas iš 74 salų. Dabar tai Tanzanijos autonominis administracinis vienetas. Suahilių (Kiswahili) kalboje Funguvisiwa ya Zanzibar. Į anglų kalbą nuėjo paskutinis žodis. Iš esmės, tokios salos, kaip Zanzibaro sala nėra, bet visuotinai priimta taip vadinti Ungudžos (Unguja) salą. Anglų almanachuose “Zanzibar Island”. Tai piečiau esanti viena iš archipelago didžiausių salų. Nuo Afrikos kontinento skiria nedidelis 40 km. Zanzibaro sąsiauris (sąsiaurio ilgis apie 100 km.) Didžiausias miestas yra vakarinėje minėtos salos pakrantėje – Zanzibaro miestas)

 1886 m. sausio 28.

        Praėjus dvidešimt trims dienoms po išvykimo iš Bombėjaus (v.p.: dabartinis Mumbajus, vidurio vakarų Indija), atvykome į šią salą su „Tulos“ (Thule) laivu, vienu iš kapitono Šerado Osborno kinų laivyno laivu, kurį Bombėjaus gubernatorius padovanojo Zanzibaro sultonui.
       Kaip ir buvo suplanuota, turėjau garbės įteikti dovaną. Tokiu būdu, Bombėjaus gubernatorius norėjo parodyti, jog aš gerbiamas asmuo ir tai paskatintų sultoną paremti mano planus. Kartu jo aukštybei (highness) įteikiau ir laišką, kuriame buvau palankiai išgirtas. Ir aš giliai dėkingas už šią malonę serui Bartliui Frerui (Bartle Frere). Štai šis laiškas:

 „JO AUKŠTYBEI SEDŽUELIUI MADŽIDUI (Sejuel Majid), ZANZIBARO SULTONUI.

(kopija)

JŪSŲ AUKŠTYBE, - tikiuosi, kad gausite šį laišką būdamas sveikas ir laimingas.

Aš prašau mano draugo dr. Deivido Livingstono, kurį Jūs, Jūsų Aukštybe, gerai pažįstate iš pačios geriausios pusės, užtikrinti Jus, kad Jos Didenybės vyriausybė Indijoje išreiškia gerą valią ir pastovią draugystę.

Jūsų Aukštybė jau susipažinęs su dr. Livingstono gerais tikslais ir darbais, ir aš įsitikinęs, jog Jūsų Aukštybė ir toliau skirs dėmesį ir globą, kaip, kad, jau buvo anksčiau, ir, kad Jūsų Aukštybė duos nurodymus, jog Jūsų valdose dr. Livingstonui būtų suteikiama visokeriopa pagalba, kuri leistų jam įgyvendinti tuos filantropinius planus, kuriems jis pasišventęs ir, kaip Jūsų Aukštybė žino, jiems neparastai pritaria ir nepaprastai domina Jos Didenybę Indijoje ir Anglijoje.

(v.p. taip – štai toks vienas didelis diplomatinis sakinys)

Tikiuosi, kad Jūsų Aukštybė maloniai visada man praneš  apie savo gerą sveikatą ir laimę.

Nuoširdus Jūsų Aukštybės draugas,

(parašas)

"H.B.E. FRERAS (FRERE)

"BOMBAY CASTLE, 2nd January, 1866."

 

                                                                                           Seras H.B.E. Freras

 Kai mes atvykome, konsulo dr. Sevardo (Seward) nebuvo. Jis dėl rimto sveikatos pablogėjimo ligos buvo išvykęs į Seišelės salas Tačiau jį atstovavo misteris Šulcas (Schultz), kuris taip pat buvo išvykęs. Dr. Sevardo laukėme kiekvieną dieną ir jis, pagaliau, 31 dieną iš ties atvyko.

(v.p.: Seychelles – salynas į šiaurės rytus nuo Madagaskaro, Somalio jūroje (priklauso 115 salų) dabartinė Seišelio Respublika (pr. République des Seychelles, kreol. La Republik Sesel) – pirmieji apsigyveno arabai, Europai atrasta portugalų 1505 m. pradžioje. Iš esmės, kol nuo 1756 m. nepateko prancūzų įtakon, buvo piratų ir kontrabandininkų irštva. Pavadinimas kilęs nuo tuometinio prancūzų finansų ministro pavardės (Jean Moreau de Sechelles). Po Napoleono karų epochos, 1814 m. atiteko Britams. Nepriklausomybę išsikovojo 1976 m. Įdomu tai, kad pagrindinės salos ne vulkaninės ir ne rifinės kilmės, o granitinės).


(Tad) Paprašiau (savo iniciatyva) privačios sultono audiencijos ir jau kitą dieną – sausio 29 d. – jam paskambinau ir papasakojau apie savo vizito tikslą. Jis buvo labai malonus – panašu, kad dovana jam patiko, nes „Tula“ buvo iš ties prašmatniai įrengtas. Paprašiau kelioms dienoms atidėti dovanos įteikimo ceremoniją, nes jį atplaukus reikėjo sutvarkyti. Tad, kadangi buvo Ramadanas, arba pasninko mėnuo, jis mielai sutiko atidėti laivo apžiūrą.

(Ramadano mėnuo – IX mėnuo pagal islamišką kalendorių, kuris paremtas mėnulio judėjimu aplink žemę ir turi 12 mėnesių, bet 354 dienas. Metų pradžia kintanti. Pradėtas naudoti VII a. Pagal jį skaičiuojamos musulmoniškos religinės šventės, nors kai kur yra naudojamas ir kaip oficialus kalendorius, tad išvykstant, tarkim į kokią Saudo Arabiją, šį skirtumą reikėtų žinoti)

Tam, kad konsulatas įvykdytų gautą nurodymą mane sultonui pristatyti oficialiai, dr. Sevardas organizavo audienciją. Apsirengę paradine uniforma mus turėjo lydėti „Vesp‘o“ (Wasp/Širšė) laivo kapitonas Bredšovas (Bradshaw), „Vigilant‘o“ (Vigilant/Budrusis) laivo kapitonas Lythemas (Leatham), vyskupas Toseris (Tozer), tačiau sultonui skaudėjo dantys, ištino dantenos ir audiencija buvo atšaukta. Tačiau jis mano žinion perdavė vieną iš savo namų ir priskyrė vieną iš savo angliškai kalbančių žmonių, kuris turėjo organizuoti vaišių stalą man ir mano žmonėms, o taip pat „Tulos“ kapitonui Brebneriui (Brebner) ir jo komandai.

Dr.D.Livingstono namas Zanzibare (išlikęs)

 1866 m. vasario 6 d.

Dėl dantų skausmo ir Ramadano sultonas vis dar negalėjo atvykti, tad atsiuntė savo komandorą (~1-mo rango kapitonas), kapitoną Abdulachą (Abdullah) priimti „Tulą“. Kai „Tuloje“ nuleido anglų vėliavą, tą ją ant savo grotstiebio pakėlė fregatoje „Iskander Shah“ ir dvidešimt vienos patrankos salvė pagerbė jos pakėlimą. Po to „Wasp“ (Širšė) tokiu pačiu būdu pasveikino arabų vėliavą ir „Iskander Shah“ vėl atsakė karališkuoju saliutu. Tuo perdavimo ceremonija ir baigėsi.

 Kitą dieną, vasario 7 d., sultonas mus priėmė ir per vertėją aš jam perdaviau, kad sultono draugas Bombėjaus gubernatorius neseniai aplankė Pietinės Mahratos  princus ir juos įkalbinėjo prisidėti prie šveitimo platinimo (South Mahratta – stambus regionas vakarinės Indijos centre (nepainioti su Maratha). Galima spėti, jog pokalbis vyko dėl Pietų Mahratos geležinkelio tiesimo – projektas “Southern Mahratta Railway” atsirado 1858 m., o pirmoji 40 mylių atšaka nutiesta 1882 m. nuo Belaris iki Hosapete. Britai tokius savo projektus vadino švietimu ir civilizacijos nešimu); nes pasaulis juda į priekį ir tie, kas atmestinai žiūri į žinias, staiga supras, jog jėgų pusiausvyra išslys iš jų rankų, jog tai, kad Bombėjaus valdžia jo Aukštenybei padovanojusi dalį garo galios, pademonstravo savo norą su juo pasidalinti vienu iš didžiausių mūsų laikų pasiekimų. Ji demonstruoja savo taikius norus ne monopolizuoti jėgą, o tikisi kartu pakelti ir kitus. Ir palinkėjau jam šimto metų  gyvenimo ir, kartu, mėgautis savo laime.

Nedidelę šios kalbos dalį perėmiau iš sero Bartlio Frero kreipimosi, nes pamaniau, jog ji turės didesnį svorį, nei kalbėčiau aš pats savais žodžiais.

Sultonas panorėjo, kad kapitonas Brebneris į Indiją grįžtų su sultono kariniu laivu „Nadir Shah‘u“. Tad, nors Brebneris savo daiktus jau buvo pervežęs į „Vigilant‘ą“ (Budrusis), kad galėtų keliauti į Seišelės salas, o iš ten į Bombėjų, mes kapitoną Brebnerį įtikinome priimti Jo Aukštybės pasiūlymą. Matomai sultonas labai norėjo su didele pagarba išsiųsti „Tulos“ komandą, tad gavęs Brebnerio sutikimą, jau po valandos pasirašė įsakymą, kad būtų išduoti pinigai „Nadir Shah‘o“ pasirengimui kelionei.


 1866 m. vasario 11 d.

Viena iš pagrindinių temų, kuri mane čia būnant domino, tai liūdna galima barono van der Dekeno (v.p.: baron Karl Klaus (Carl Claus) von (van) der Decken, tyrinėtojas, mokslininkas, geografas (pvz. pirmasis europietis pabandęs pakilti į Kilimandžarą), 1833-1865, žuvo Somalyje) žūtis Džubos (Juba) upėje (v.p.: Džubos upė teka iš dabartinės Etiopijos per visą dabartinį Somalį – apie 1600 km.) arba Aldžiboje (Aldjib). Pirmąsias žinias apie galimą jo tyrinėjimų baigtį čionai atnešė atvykęs leitenantas fon Šichas (Schich), kuriam teko skubiai palikti užpiltą stovyklą ir jis nežinojo ar ekspedicijos vadovas gyvas, ar ne. Užpuolimas buvo suplanuotas, kai garlaivis užplaukė ant akmenų ir jį užsėmė, o du europiečiai žuvo. Užpuolikai smogė iš tos pusės, į kurią patraukė baronas ir dr. Linkas (dr. Link) ir užmušė dar tris vyrus. Norėdamas išsiaiškinti barono likimą, fon Šichas išvyko iš Zanzibaro atgal į Bravą, nes keliems garlaivio įgulos nariams iš Zanzibaro pavyko pasprukti nuo susidorojimo ir jie dabar buvo Bravoje. (v.p.: Brava arba som. Baraawe – uostamiestis pietiniame Somalyje, įsikūręs pietinės Šebelės deltoje. Skirtingai nuo kitų Somalio pakrantės miestų, jis nepriklausė Zanzibaro sultonui)

1866 m. vasario 18 d.

 Visi europiečiai rinkosi pas sultoną norėdami jį pasveikinti su Ramadano pabaiga. Jis juos vaišino saldumynais. Manęs sultonas paprašė padėkoti Bombėjaus gubernatoriui už puikią dovaną ir pareikšti, kad nors jis ir norėtų, jog aš nuolatos būčiau šalia jo, bet jis visokeriopai palaikys mano siekius Afrikoje, kaip ir anksčiau. Tuo pačiu pridūrė, jog „Tulą“ atiduoda mano žinion ir jis mane nuveš į Rovumą kada tik pageidausiu (v.p.: čia ir originale panaudota portugališka upės pavadinimo transkripcija „Rovuma“. Angl. „Ruvuma River“. Jos ilgis apie 800 km. Praktiškai dabar tai Tanzanijos ir Mozambiko siena. Laivybai tinka tik jos žemuma. Drėgnuoju periodu, galima pakilti ir šiek tiek aukščiau). Atsakiau, jog jis padėjo daugiau nei galėjau tikėtis, jog gubernatorių ši žinia džiugins ne mažiau, nei gera žinia apie jo sveikatą ir klestėjimą. Tada jis atsakė, jog trečiadienį (20 d.) ketina su „Tula“ išeiti į jūrą. Mūsų pokalbyje dalyvavo vyskupas Tozeris, kapitonas Freizeris (Captain Fraser), dr.Styras (Dr. Steere) ir kiti visi anglai.

Į salę įėjo sipajai ir nusilenkė sultonui. Aš jam parodžiau į jaunuolius iš Nasikos (v.p.: Nasika šalia Bombėjaus. Ten anglai buvo organizavę mokyklą išeiviams iš Afrikos) ir papasakojau, jog šiuos jaunuolius gubernatorius išlaisvino iš vergijos, davė išsilavinimą ir dabar išsiuntė atgal į savo šalį. Tai pavyzdys, jog  ne visi žmonės šiame pasaulyje yra savanaudžiai.

(v.p.: sipajai. Anglų organizuoti kariai iš vietinių gyventojų. Labiausiai pasiteisino Indijoje. Ten ilgainiui net susikūrė sipajų kasta. Pats terminas „sipajus“ arba angl. „sepoy“ kilęs iš persų kalbos „sipâhi” – tiesiog “karys”. Pirmieji šį terminą ir karinių pajėgų organizaciją pagal europietišką pavyzdį iš vietinių gyventojų pradėjo naudoti prancūzai XVIII a. Tad pagal susiklosčiusias tradicijas ir jau įgytą žodžio reikšmės pobūdį ir paskirtį, tiesiogiai versti “karys” nepriimta ir net nepageidautina)

Po pietų atėjo sultono sekretorius šeichas Suleimanas. Jis atnešė gubernatoriui adresuotą laišką, kurį patikėjo leitenantui Brebneriui, kuris rytoj turi išplaukti su „Nadir Šachu“. Šeichas Suleimanas leitenantui pasiūlė pinigų, bet šis apie tai net nenorėjo girdėti.

Štai to laiško, atsakymo į gubernatoriaus laišką, vertimas:

„JO ŠVIESYBEI (ekscelencijai) BOMBĖJAUS GUBERNATORIUI.

[po komplimentų]

„...ir pabaigai trokštu žinoti, jog Jūsų Šviesybės sveikata puiki. O jeigu kalbėti apie mane, tai ji nuostabi.

Jūsų laišką, kurį perdavė gerbiamas dr. Livingstonas, aš gavau ir pilnai supratau ką Jūs norėjote pasakyti. Aš jį gerbiu, parodžiau tinkamą pagarbą ir padėsiu jam įgyvendinti savo ketinimus. Aš įsitikinęs, jog jis patvirtins mano žodžius, jog visa tai jau įvykdyta.

Tikiuosi, jog Jūs mane širdingai prisiminsite ir rašysite daug laiškų.

Jei jums kažko reikės, aš mielai padėsiu.

Jūsų nuoširdus draugas,

MAJID BIN SAID.

"Dated 2nd Shaul, 1282 (18th February, 1866)."

Majid bin Said, Zanzibaro sultonas

___

(v.p.: palikau originalią datą. Ji ganėtinai įdomi. Tai islamo arba arabiško kalendoriaus pavyzdys. „Shaul“ arba „Shawwal” Šavalis – mėnuo po Ramadano  - dosnusis mėnuo.

Visi mėnesiai:

1. Mucharam‘as (al-Muḥarram) – vienas iš uždraustųjų mėnesių. Korane rašoma, kad tokiais mėnesiais negalima save vertinti neteisingai ir turi būti kovojama prieš kitatikius (prieš bedievis arba stabmeldžius, daugiadievius) taip, kaip jie kovoja su tikratikiais. Kai kur buvo manoma, kad šį mėnesį konfliktuoti ir kariauti iš vis draudžiama. Šioje vietoje reikėtų platesnio paaiškinimo. Iki islamo uždraustaisiais mėnesiais buvo draudžiama kariauti ir konfliktuoti, ir ankstyvojo islamo metu to buvo laikomasi. Tačiau bedieviai (kitatikiai ir stabmeldžiai) uždraustuosius mėnesius laisvai stumdė kaip norėjo ir įvyko konfliktas per kurį žuvo keli garbingi musulmonai. Tad pranašui Mahometui apsireiškė Dievas ir nuėmė draudimą kovoti prieš kitatikius. Kitur interpretuojama, kad vis tik karas ir kariniai konfliktai draudžiami, išskyrus jei jie prasidėjo prieš uždraustąjį mėnesį arba jei priešas įsiveržė į teritoriją.

2. Safar‘as (Ṣafar) – tuščias mėnuo (tuštuma). Kai kur vadinamas „geltonuoju“ (alia lapkritis). Ruduo. Įdomumas tame, kad kažkada „Rabi“ reiškė rudenį, bet reikšmę pakeitė į pavasarį;

3. Rabi al-Aval‘is (Rabīʿ al-ʾAwwal) – Pavasaris. Pirmasis pavasaris. Pranašo Mahometo gimtadienis;

4. Rabi as-San‘is arba Rabi ath Tani'is (Rabīʿ ath-Thānī) – turi kelis pavadinimus. Pagal šį – tai ankstyvas pavasaris arba Rabi al-Achir – paskutinis pavasaris. Žodžiu, antras pavasario mėnuo.

5. Džumada al-Ula (Jumādā al-Ūlā Jumādā al-ʾAwwal) – Pirmasis Džumada. Tai pirmas sausiausias arba sausros mėnuo, taip pat turi kelias ;

6. Džumada at-Tani‘s (Jumādā ath-Thāniyah, Jumādā ath-Thānī)  – Antrasis Džumada. Antras sausiausias arba sausros mėnuo; Arabijos pusiasalyje buvo laikomas pačiu sausiausiu mėnesiu. Terminas „džumada“ reiškia perdžiūvusią žemę. Dažnai vadinamas ir Džumada al-Achir – paskutinysis džumada;

7. Radžab‘as (Rajab) – antras uždraustasis mėnuo. Pagarbos ar garbės mėnuo. Jis tarsi pradžia į Ramadaną, tačiau kažkokių religinių prievolių nėra;

8. Šaban‘as (Shaʿbān) – Ramadano pranašas. Jo viduryje švenčiamas „Liailiat al-Bara“. Tai naktis iš 14 į 15 d. Tai nuodėmių atleidimo naktis. Tą naktį privalu nemiegoti ir būtina melstis. Pažodžiui, kaip ir išsivadavimas iš ugnies, išsivalymas, skaistumas. Neretai gentys tą mėnesį išsibarsto vandens paieškoms.

9. Ramadan‘as (Ramaḍān) – pasninko mėnuo. Kaip ir plačiausiai žinomas. Pasninkauja dienos metu nuo aušros iki prieblandos ar nakties. Draudžiama net vandenį gerti (lytiniai santykiai taip pat). Pažodžiui – tai „deginantis“, „karštas“, „kaitrus“. Nuo pasninko atleidžiami psichiniai ligoniai, vaikai, šiaip ligoniai, keliautojai, nėščios ir maitinančios moterys. Pasibaigia didele švente – „Uraza-bairam“ arba tiesiog „Bayram“. Taip ir verčiasi – pasninko pabaiga (Livingstonas ta proga su visais europiečiais ir buvo pas sultoną).

10. Šaval‘is (Shawwāl) – kaip ir minėta – gausybės mėnuo. Tačiau tikram musulmonui per šį mėnesį privalomos 6 d. pasninkas. Dienas pasirenka pats, tik ji negali būti Bayram šventės metu.

11. Zų al Kuadah‘as (Zū al-Qaʿdah) – pastovumo mėnuo. Tie kas gyvena klajoklišką gyvenimą,. Tą mėnesį turi apsistoti ir gyventi be klajonių. Vienas iš uždraustųjų mėnesių. Neretai tame mėnesyje skelbiamos paliaubos ir t.t., bet su išimtimis, kaip ir Mucharamo mėnuo;

12. Zų al Chidžah'as (Zū al-Ḥijjah) – taip pat vienas iš uždraustųjų mėnesių. Pirmosios 10 dienų laikomos šventomis. Rekomenduojamas pasninkas.Piligrimystės mėnuo.

Na ir įdomumui – rašant šias eilutes (2020-08-27) yra 1442 m. 8 Mucharamo diena...

Arabų kalendorius skaičiuojamas nuo Chidžros – nuo pranašo Mahometo ir kitų jo vadovaujamų musulmonų persikraustymo iš Mekos į Mediną. Pagal Grigaliaus kalendorių – 622-07-16)

 

To be continued... bus tęsinys....

 

2020 m. rugpjūčio 24 d., pirmadienis

Deivido Livingstono paskutinis dienoraštis. Vertėjo žodis.

 

Deividas Livingstonas...

David Livingstone. 1813-03-19 – 1873-05-01

Retas atvejis, kai nežinau nuo ko pradėti įžanginį žodį... O suglumino mane lietuviškoji wikipedija. Reikalas tame, kad bent jau kai aš mokiausi mokykloje (Dieve, kaip tai buvo senai ir rodos net ne tiesa!), D.Livingstonas buvo įtrauktas ir į geografijos, ir istorijos vadovėlius. Būgtai apie jį žino bet kas, ir - staiga – prieš pat rašant šią įžangą, susirandu jį „wikėje“... Jam skirtos lygiai 5,5 eilutės arba 106 žodžiai, arba 736 simboliai, įskaitant tarpus tarp žodžių!

 

Taigi, o aš visai nenorėjau rašyti jo biografijos. Juolab, kad tai šio garsaus žmogaus dienoraščio vertimas – jau savaime – biografija. Ir čia dar ne paskutinė keistenybė, kuri mane nustebino kiek anksčiau: palyginau jo dienoraščio vertimus į kitas kalbas. Taip sakant, atlikau tam tikrus namų darbus prieš pradedant šį projektą. Tad, turiu pasakyti – jie, tam tikra prasme – dažnai skiriasi nuo originalo. Panašiai, kaip kažkada nutiko su „Peru konkistos“ vertimu. O esmė tame, kad neretai Viktorijos laikų terminologija adaptuota, geografinė terminologija taikoma paskutiniųjų laikų ir kažkokie konkretesni paaiškinimai ganėtinai šykštūs. Pats bjauriausias dalykas tai, kad vietovardžiai, floros ir faunos pavadinimai taip pat adaptuoti, o lotyniški nepateikti... O pačios kebliausios versijos – rusiškosios. Ne, ne dėl kažkokių nuostatų ar nusistatymų, o elementariausiai dėl nusistovėjusios terminologijos ir rašybos ypatumų. Ypač kai kalbama apie vietoves, augalus, kai kuriuos žvėris ir, ypač – gentis ir vardus. Manau tai suprantama ir nieko keisto. Iš esmės tai normalu. Štai, nedidelis pavyzdys: kai kalbama apie musulmonus – rusiškai priimta rašyti arabišką Dievo atitikmenį „Аллах (Alach), o anglai galvos nesuka – „God“, o lietuviškai – „Dievas“, bet neretai vertalai iš „ru“ - perima tą ne itin tinkamą tradiciją...

Tad, žodžiu – ne tik, kad Viktorijos laikų geografinių atradimų dvasia vertimuose ir interpretacijose išnyksta, bet juose net prapuola ir pats Deividas Livingstonas... Na, o apie „politkorektiškus“ vertalus – net nekalbėsiu – tai siaubas. O turint galvoje, kad šis gydytojas-misionierius ir keliautojas, atradėjas ir t.t... buvo humanistas ir filantropas iš didžiosios raidės, tai tiesiog arti absurdo slenksčio.

Visa tai man neatrodo teisinga, tad aš likęs, jei tik pavyks, naudoti sąvokas ir terminologiją pačią artimiausią D.Livingstono dienoraščiui ir jo dvasiai, o paaiškinimus tiesiog pateikti papildomai, jei sugebėsiu. Galų, gale, juk tai Armanjako Šalies „braižas“, ar ne? Na, o savo vertimui naudoju dar neredaguotą ir neadaptuotą D.Linvingstono paskutinio dienoraščio, kurį paskelbė Henris Mortonas Stenlis (Henry Morton Stanley; 1841– 1904 ) 2005 m. leistą versiją (iš kur ir kokiam pavidale ji pas mane atsirado – telieka mažutė paslaptis, bet el.versiją, jei kas nori, galiu perleisti). Beje, H.M.Stenlis – žurnalistas. Garbėtroška. Beprotiškas nutrūktgalvis. Puikus vadybininkas. Publicistas. Šiais laikais, matyt, toks žmogus būtų šaunus karo korespondentas. Susitikimas su D.Livingstonu jam davė startą į pasaulinį garsą ir jis šią galimybę puikiai išnaudojo. Bet tai atskira tema ir atskiras personažas. Man, tam tikra prasme – ši asmenybė, nežiūrint visų nuopelnų,  net antipatiška. Tokia „kandis“, kaip čia pasakius... Bet tai jau mano nieko nereiškiantys tarakonai ir paprasčiausios niekinės emocijos. O juokingiausia, kad kartais pražybsi Stenlio foto vietoje Livingstono... Na, bet tiek to - galų gale, čia ne apie Stenlį...

Ir, nežiūrint viso to, pačios D.Livingstono biografijos nusprendžiau neperpasakoti. Nebent labai trumpai. Tik tiek, kad jis škotas – krikščioniškos pasaulėžiūros. Gydytojas misionierius. Iš savo laikmečio išsiskiria itin minkštu humanizmu, jeigu galima taip pasakyti, kurio amžininkai dar ne visoje Europoje suvokia, tačiau, pagal XXI a. 2 dešimtmetyje pradėjusius bujoti logikai prieštaraujančius tolerancijos principus – dar, vis tik, per aštrus.

Tai buvo itin užsispyręs žmogus. Savo tikslo siekdavo kaip užsispyręs mulas (matyt kalniečių protėvių kraujas atsiliepė) – per vargus, per prakaitą, per netektis... Įvairiais skaičiavimais, pradėjęs keliauti po Afriką, nuo 1853 m. jis nupėdino virš 50000 mylių (o ne, tai ne visai teisingi paskaičiavimai – dalį kelio, kaip garbingą žmogų, pagal daugelio Afrikos genčių papročius, jį nešė neštuvuose – palankinuose)... 

Pirmasis jo darbų leidimas pasaulį išvydo 1857 m. „Misionieriaus kelionės ir tyrinėjimai Pietų Afrikoje“. Pirmasis tiražas, berods arti 70000 - išsilakstė akimirksniu, o štai šis „Paskutinysis“ dienoraštis (I tomas 1865-1868; II tomas 1869-1873), kurio vertimo imuosi, jau išleistas po jo mirties. Dalis į Europą pargabento dienoraščio buvo rekonstruota. Ypač II tomas. Kai kurias vietas reikėjo net šifruoti, o nemažą dalį, jis, tiesiog taupydamas resursus, išplėšdavo ir siųsdavo kaip laiškus ir ataskitas į Angliją. Reikalas tame, kad šiaip D.Livingstonas buvo pedantas ir turėjo įprotį dienoraštį akylai saugoti, kad jis neperšlaptų ir nenukentėtų (metalinėje dėžutėje – ją pargabeno Stenlis ir aukso vertės jos turinys paaiškėjo Anglijoje), tačiau itin sunkios kelionės metu, buvo etapų, kai ir rašalo neliko, ir popierius visas baigėsi. Tad keverzojo vos ne su nagu ant kuo papuolė...

Būgtais jam priklauso žodžiai:

- „Atversiu (ištyrinėsiu) Afriką arba mirsiu“...

 

Nežinau ar šie žodžiai teisingi ir neieškojau jų patvirtinimo fakto, bet D.Livingstonas iš ties Europiečiams atvėrė Afriką. Nors ką jau čia į „vatą“ vynioti - patiems afrikiečiams jis atvėrė Afriką... Ir mirė toje pačioje Afrikoje... Būdamas 60 m. Čitambos kaime šalia Bangveulo ežero (Bangweulu) – dabartinėje Zambijoje - nuo maliarijos ir dizenterijos. Taip – nuo šios rykštės krito nemažai europiečių. Amžius ir nuovargis padarė savo, nors per savo keliones ištvėrė aibes visokiausių karštinių. Centrinės Afrikos giluma europiečiams buvo itin nesvetingas kraštas (kaip ir dabar, beje) visokeriopomis prasmėmis. Kūnas buvo balzamuotas (pasūdytas) ir pargabentas į Angliją. Pervežimas užtruko apie 60 dienų, tačiau tik po metų buvo palaidotas Vestminsterio abatijoje (1874-04-18).

 

Nors, tarp kitko – širdis taip ir liko Afrikoje. Ir ne, ne perkeltine prasme. Širdis palaidota šalia tos vietos, kur jis ir mirė – po šventu mvula (mums labiau žinomu, kaip baobabas) medžiu. Europinėms tradicijomstoks dalykas kaip ir neprieštarauja, tačiau ir čia dar viena kitokia keistenybė: jo palydovai Chuma ir Susi ant baobabo kamieno išraižė, jog misionierius mirė gegužės 4 d., ale tą dieną, kai laidojo širdį, tačiau, vis tik, visuotinai priimta laikyti, jog jo mirties diena gegužės 1 d. – paskutinio jo įrašo dienoraštyje diena.

Ir čia dar ne viskas! O taip – tiesiog žavinga. Kai, pasak angliškosios „wikės“ pradėjau ieškoti to „baobabo“, po kuriuo palaidota misionieriaus širdis – negalėjau patikėti savo akimis. Ten nėra jokio baobabo. Ir niekada nebuvo. Kaip paaiškėjo, jo širdis palaidota po slyva... Afrikine. Yra toks amžinai žaliuojantis tropikų medis – „Parinari curatellifolia”. Ant jo buvo išskaptuota “LIVINGSTONE, MAY 4 1873” ir dar keli jo palydvų vardai. Pati slyva nukirsta 1899 metais Karališkosios geografijos draugijos (Royal Geographical Society) ekspedicijos metu ir pargabentas į Londoną, o dabar  originalus užrašas saugomas Zambijoje Livingstono muziejuje. Na, o panašiai toje vietoje dabar memorialas. Tiesa, kad jį pamatyti – reikia susimokėti…

 

Tai štai…

Na, tai gal tiek.

Nors ir atvirai manau, kad šis projektas jau ganėtinai senai pasiklydęs laike ir erdvėje, kad šis dienoraštis lietuviškai turėjo atsirasti mažiausiai prieš gerą pusšimtį metų, bet imuosi D.Livingstono dienoraščio pirmojo tomo (1865-1868), o jau II tomo projektas priklausys tik nuo Jūsų reakcijos.

 

Visada Jūsų

Armanjako Šalis. Donatas

__________________

Jau visiškai baigtus kūrinius ir vertimus galite rasti čia: http://armanjakas3.blogspot.lt/2017/09/el-skaitykles-laisvosios-bendrinimo.html , o naujienas čia: https://www.facebook.com/donatas.espada.3

Deividas Livingstonas Centrinėje Afrikoje. I tomas viename faile.

      Štai ir viskas - I tomas baigtas. Šiek tiek redaguotas, papildytas. Jo nebus popieriniame variante, tad leidėjų redaktoriai prie j...